Vyskupijos šimtmečio istorija

Kaišiadorių vyskupijos istorija – tai tikėjimo, ištvermės ir gyvos bendruomenės kelio istorija. Per šimtmetį vyskupija augo, stiprėjo, išgyveno okupacijų ir persekiojimų išbandymus, tačiau išsaugojo savo dvasinę tapatybę ir ištikimybę Bažnyčiai. Šiandien, minėdami jos 100-metį, atsigręžiame į svarbiausius šio kelio etapus, žmones ir įvykius, formavusius Kaišiadorių vyskupiją per visą jos gyvavimo laiką.

Vyskupijos įkūrimas

Kaišiadorių vyskupija buvo įsteigta 1926 m. balandžio 4 d., popiežiui Pijui XI bule Lituanorum gente įkūrus Lietuvos bažnytinę provinciją. Ji susiformavo daugiausia iš tos Vilniaus vyskupijos dalies, kuri po Vilniaus krašto okupacijos liko Lietuvos pusėje. Pirmuoju Kaišiadorių vyskupu tapo Juozapas Kukta, iki tol jau administravęs šią teritoriją.

Augimas tarpukariu

Pirmaisiais dešimtmečiais vyskupija sparčiai augo ir stiprėjo. Buvo steigiamos naujos parapijos, statomos bažnyčios, veikė religinės organizacijos, mokyklose dėstyta tikyba. 1928 m. įsteigta katedros kapitula, 1933 m. pastatyti kurijos namai, o 1936 m. užbaigta ir konsekruota Kaišiadorių katedra. Svarbiais vyskupijos gyvenimo įvykiais tapo 1931 m. Eucharistinis kongresas ir 1936 m. pirmasis vyskupijos sinodas.

Karas ir represijos

Antrojo pasaulinio karo ir sovietinės okupacijos metais vyskupija patyrė itin skaudžius išbandymus. Buvo varžoma Bažnyčios veikla, uždarytos religinės organizacijos, mokyklose uždrausta dėstyti tikybą, nacionalizuoti bažnytiniai pastatai. Dalis kunigų buvo ištremti, įkalinti ar nužudyti. 1943 m. Kaišiadorių vyskupu paskirtas Teofilius Matulionis, tačiau 1946 m. jis vėl buvo suimtas ir įkalintas.

Okupacijos išbandymai

Nepaisant persekiojimų, vyskupijos dvasinis gyvenimas nenutrūko. 1956 m. iš įkalinimo grįžęs vyskupas Teofilius Matulionis toliau rūpinosi vyskupijos reikalais, nors valdžia tam nuolat trukdė. 1957 m. vyskupu buvo konsekruotas Vincentas Sladkevičius, bet ir jam nebuvo leista darbuotis vyskupijoje – jis buvo ištremtas. 1978 m. kurija sugrįžo į Kaišiadoris, o 1982 m. vyskupui Vincentui Sladkevičiui pagaliau leista sugrįžti į vyskupiją.

Valstybės atgimimas

Nepaisant persekiojimų, vyskupijos dvasinis gyvenimas nenutrūko. 1956 m. iš įkalinimo grįžęs vyskupas Teofilius Matulionis toliau rūpinosi vyskupijos reikalais, nors valdžia tam nuolat trukdė. 1957 m. vyskupu buvo konsekruotas Vincentas Sladkevičius, bet ir jam nebuvo leista darbuotis vyskupijoje – jis buvo ištremtas. 1978 m. kurija sugrįžo į Kaišiadoris, o 1982 m. vyskupui Vincentui Sladkevičiui pagaliau leista sugrįžti į vyskupiją.

Kaišiadorių vyskupija šiandien

1926

1928

-

1939

1939

-

1945

Kaišiadorių katedros statyba. Parapijos bažnyčią petrvarkius į katedrą, buvo suprojektuotos ir pastatytos dvi šoninės koplyčios – viena jų matoma nuotraukoje. 1927 m.

Kaišiadorių vyskupijos pirmasis Eucharistinis kongresas. Prie katedros pamokslą sako kankinys vyskupas Mečislovas Reinys. Centre – Kaišiadorių vyskupas Juozapas Kukta.

Apgriauta Darsūniškio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia iš išorės ir vidaus. Šalia – mediniame pastate įrengta laikina bažnyčia.

1946

-

1989

Nuo 1948 m. kalėjęs Vorkutoje kun. Marijonas Mykolas Petkevičius 1956 m. vasario 23 d. buvo išleistas, tačiau liko Sibire ir dirbo pastoracinį darbą. Kadangi šiam darbui neturėjo leidimo, 1959 m. buvo nubaustas dar dvejiems metams laisvės atėmimo. Į Lietuvą grįžo 1961 m.

1991

Būsimo Kaišiadorių vyskupijos ganytojo vysk. Juozo Matulaičio konsekracija Kauno arkikatedroje. Vyskupijai vadovavo 1989–2012 metais.

Šiandien Kaišiadorių vyskupija yra gyva tikėjimo bendruomenė, jungianti 68 parapijas, septynis dekanatus ir apie 90 tūkstančių gyventojų. Nuo 2012 metų vyskupijai vadovauja vyskupas Jonas Ivanauskas, o jos centras išlieka Kaišiadorys – čia telkiasi katedra, kurija ir pagrindiniai sielovados centrai. Vyskupijos gyvenime svarbią vietą užima Pivašiūnų šventovė, palaimintojo Teofiliaus Matulionio koplyčia Kaišiadorių katedroje, parapijų ir vienuolijų tarnystė, jaunimo bei šeimų pastoracija, tikybos ugdymas mokyklose, socialinė pagalba ir rekolekcijų veikla. Šiandien vyskupija ne tik tęsia savo dvasinę misiją, bet ir aktyviai puoselėja bendruomeniškumą, ugdymą, artimo meilės darbus bei tarptautinius partnerystės ryšius.